- šalgariai
- šalgariaĩ sm. pl. (3a) Als žr. šalčiagariai: 1. Kad stuba įšolėjusi, pakurta pradeda drungti, šalgariaĩ krinta iš aukšto, t. y. šaltas garas J. Neleisk šalgarių̃ į trobą Mžk. Kad y[ra] pirtė[je] šalgarių̃, metas skauduliai išsipėrus Žeml. 2. BŽ606, Ser, NdŽ.
Dictionary of the Lithuanian Language.
